Gyvenimo KritimàDovanosim Krankliui
Sutemø krantai ir dvasia nemirtinga –
Ramûs, kai virpa kranklio sparnai.
Tamsoj pravirksta sielos ið laimës
Jos jà paþásta sublizga kaip dalgis.Jos mëgsta kai þmogø dalinas,
O dalgis vadinas kranklio vardu.
Kranklá jos kvie'ia ir þvelgia á gelmæ
Nustato jo vertæ, kai pyk'iu akys jo ðvie'ia.Esam jo tik ðeðëlis, Mirtis viduje,
Kai kranklys paðëlæs – Mirtis iðorëje.Aðtriais nagais á sutemø ðalá,
Vëliø takais nuneðti jis gali.
Jo laukiam, geidþiam ir tylim...
Lai iðgirs mus! Uþ tai já ir mylim.Jo þvilgsná, prisilietimà dovanosiu Jums,
Gyvenimo kritimà dovanosiu Jam.